Anykščių administracinis rajonas plyti šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, Utenos apskrityje, Aukštaitijos geografinėje ir etnogeninėje srityje. Rajono plotas – 1 765 kv. km. Pagal plotą rajonas vienas didžiausių Lietuvos Respublikoje. Jis ribojasi su Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Molėtų, Ukmergės rajonais. Rajone yra 3 miestai – Anykščiai, Kavarskas ir Troškūnai; 8 miesteliai – Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis ir Viešintos, 758 kaimai.

Rajono administracinis centras – Anykščiai, įsikūręs prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Miestas nutolęs nuo Vilniaus apie 110 km, nuo Utenos – apie 50 km.

Anykščiai – kurortinis miestas. Jis dar vadinamas literatūros sostine, nes yra klasikų A. Vienuolio-Žukausko, J. Tumo-Vaižganto, A. Baranausko, J. Biliūno gimtinė, be to, iš čia kilę nemažai ir šių laikų rašytojų bei poetų.

Anykščių miestas išsiskiria iš daugelio kitų Lietuvos miestų, nes visas yra saugomoje teritorijoje – Anykščių regioninio parko zonoje. Dalis miesto yra Anykščių urbanistinio draustinio teritorija. Anykščių regioninis parkas užima 16,3 tūkst. hektarų plotą, čia veikia regioninio parko direkcija. Anykščiai paskelbti saugoma teritorija dėl unikalių gamtinių vertybių ir nemažo urbanistinio paveldo: senosios medinės architektūros, istoriškai susiklosčiusios miesto planinės erdvinės struktūros bei darnaus ryšio su aplinka. Rajone yra Šventosios kraštovaizdžio, Gykių botaninis, Virintos bei Šventosios ichtiologiniai, Pelyšos geologinis, Baldono geomorfologinis ir Virintos bei Plaštakos hidrografiniai draustiniai.

Geologiniu-geomorfologiniu požiūriu Anykščių rajonas yra vienas iš vertingiausių ir įdomiausių Lietuvoje. Šventoji ir jos intakai: Šlavė, Varis, Virinta ir kiti upeliai – per tūkstančius metų išgraužė gilius slėnius ir atidengė tolimoje geologinėje praeityje suklostytus žemės sluoksnius.

Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Čia yra aukščiausia (194 m) rajono vieta. Rajono vakarinė dalis yra Nevėžio žemumos pakraštyje. Anykščių kraštą Šventoji dalija į kairiakrantę kalvotąją ir dešiniakrantę banguotą, vietomis lyguminę dalį. Didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos – 56,8 proc. Tik lyguminiai Lietuvos regionai – Vidurio Lietuva, Suvalkija – naudmenų dalies dydžiu pralenkia Anykščių kraštą.

Anykščių geografinė padėtis palanki (netoli stambių turizmo centrų, t. y. didžiųjų miestų; Anykščių rajono pietrytinėje dalyje nutiesta E kategorijos magistralė Kaunas–Daugpilis). Per rajoną teka Šventoji su savo intakais. Tyvuliuoja 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas – 29,8 proc., vyrauja pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų. Didžiausi jų – Šimonių giria, Ramaldavos ir Troškūnų miškai. Pramonė – statybinių medžiagų, maisto, vyno gamybos – sutelkta Anykščiuose.