Anykščių rajonas šalyje laikomas svarbiu nacionalinės reikšmės turizmo rajonu, po didžiųjų Lietuvos miestų ir žymiausių istorinių vietovių, tokių kaip Kernavė ir Trakai. Rajonui 2007 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Pagrindiniai turizmo ištekliai rajone – gamtos, istorijos, kultūros, architektūros, technikos paminklai. Kasmet auga lankytojų domėjimasis įvairiais turizmo objektais. Tai lemia turizmo verslo plėtra rajone, nuolat intensyvėjanti turizmo informacijos sklaida.
Turizmo plėtros požiūriu Anykščių rajonas išskiriamas kaip regionas, turintis itin geras turizmo plėtros galimybes, ypač vandens ir automobilių sporto srityse.



Populiarėjant vandens turizmui Lietuvoje, Anykščių rajone ypač didelio turistų susidomėjimo susilaukia plaukimas Šventąja. Vaizdingais vingiais ir stačiais skardžiais viliojanti upė pritraukia daug vandens turistų. Jie leidžiasi į žygius baidarėmis ir plaustais. Prie Šventosios įrengta stovyklaviečių, poilsiaviečių, paplūdimių.
Poilsiui skirtų teritorijų yra ir į pietus nuo Anykščių, prie Kavarsko vandens saugyklos, Niūronių kaime, prie Rubikių ežero. Prie Nevėžos ežero (10 km nuo miesto Molėtų kryptimi) galima plaukioti vandens motociklais, šliuožti vandens slidėmis ar pasikelti virš ežero parašiutu, tempiamu motorinės valties. Anykščių rajonas dėl kalvotų vietovių, vaizdingų gamtos kampelių turi didelį turizmo potencialą.
Pagrindiniai gamtinio turizmo objektai, pritraukiantys didžiausius turistų srautus, – tai Šventosios ir į ją įtekančių upelių slėniai, Rubikių-Mūšėjaus ežerynas su salomis, 30 m aukščio Vetygalos atodanga (Žėbos kalnas), Karalienės liūnas, Puntuko akmuo bei vienas iš lankomiausių turistinių objektų Anykščių rajone – A. Baranausko išgarsintas Anykščių šilelis.
Anykščių rajone gausu turistinių trasų. Pėsčiųjų ir dviračių turistinės trasos sudaro sąlygas tiesiogiai pažinti regioninio parko vertybes. Anykščių regioniniame parke yra 4 pėsčiųjų ir dviračių takai: pėsčiųjų takas pagal Šventosios upę, pasivaikščiojimų maršrutas, nusidriekiantis per Anykščių šilelį nuo miesto iki Puntuko akmens, dviračių takai Anykščiai–Puntuko akmuo ir Anykščiai–Elmininkai. Yra net kelios automobilių turizmo trasos: Anykščių šilelio, Rubikių, Anykščių regioninio parko.
Labai populiaru tarp turistų, kurie lankosi ne tik Anykščių rajone, bet ir kitose Utenos ir Panevėžio apskričių vietose, siaurojo geležinkelio užsakomosios kelionės restorano vagonais, pasivažinėjimai motorinėmis drezinomis, dviračiais, kurie rieda bėgiais, bei muziejaus ekspozicijos lankymas.
Siekiant sumažinti sezoniškumo įtaką turizmui, Anykščiuose, ant Kalitos kalno, įrengta kalnų slidinėjimo trasa.
Rajone priskaičiuojama apie 250 saugomų kultūros paminklų. Regioninio parko direkcijos duomenimis, Anykščių senamiestis, vertingas dėl senosios planinės struktūros, paskelbtas urbanistiniu draustiniu. Prie urbanistikos vertybių priskiriama ir Anykščių neogotikinė Šv. Mato bažnyčia (1899–1909 m.) – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Tai aukščiausia dvibokštė bažnyčia Lietuvoje.
Apgyvendinimo paslaugas Anykščių rajone teikia 2 viešbučiai – „Puntukas“ ir „Keturi kalnai“ – bei apie 30 kaimo turizmo sodybų. Anykščių rajone 2006 m. apgyvendinimo įstaigose suteikta 34 878 nakvynių, iš jų užsieniečiams – 5 854 (LR statistikos departamento duomenys).